Vasaris 2017

Dokumentiniame filme - jautrus fotografo Antano Sutkaus portretas

Vasario 2 dieną 17 val. Ukmergės kultūros centro galerijoje bus atidaryta vieno iškiliausių Lietuvos fotomenininkų, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo Antano Sutkaus fotografijų paroda „Lietuvos žmonės“. Tuo pat metu Prancūzų kultūros centre Maskvoje atidaroma ir kita menininko paroda – „J. P. Sartre ir Simone de Beauvoir Lietuvoje, 1965“. A. Sutkus, istorinių Jeano-Paulo Sartreʼo ir Simone de Beauvoir fotografijų autorius, šiandieną daugiausia dėmesio skiria savo šimtatūkstantinio archyvo peržiūrai ir pakartotiniam fotografijų įvertinimui. Užsienyje menininkas kiekvienais metais surengia net po kelias asmenines parodas, o Lietuvos galerijose jo darbai kabinami daug rečiau. Paroda Ukmergėje veiks iki kovo 12 dienos. 

Pasak jau dešimtmetį parodas Ukmergės kultūros centro galerijoje organizuojančio Egidijaus Darulio, čia savo kūrybą pristatė ne vienas itin vertinamas ir jau į istoriją įėjęs menininkas, tačiau A. Sutkaus paroda – vienas rimčiausių galerijos pareiškimų. „Antanas Sutkus savo kūriniais visąlaik mums rodė humanišką, jautrų, mylintį žvilgsnį į Lietuvos žmogų. Tokia šiluma šiandieną, kaip ir visiems laikams, – labai reikalingas ir vertingas dvasinis maistas. Visad liks svarbu, kad mus suptų tas grožis, kuris gelbėja pasaulį – ne išorinis, o vidinis, širdimi juntamas grožis. Tokia ir yra Antano Sutkaus kūryba – pilna gilios meilės ir tikros empatijos paprastam žmogui“, – teigia E. Darulis.

A. Sutkaus nuotraukose įamžinti menininkai, kaimiečiai ir miestiečiai, vaikai, politikai, Holokaustą išgyvenę Kauno geto kankiniai ir kiti. Fotografui būdingas intuityvumas, gebėjimas lengvai rasti emocinį ryšį su fotografuojamais žmonėmis, subtilus kasdienybės akimirkos pajautimas ir jos perteikimas. A. Sutkui svarbu Lietuvos žmones įamžinti jų autentiškoje ir pačiam menininkui artimoje aplinkoje, per akis įsiskverbti į individualų žmogaus ir laikotarpio charakterį.

Toks ypatingas santykis su žmonėmis ir jo išraiška fotografijoje jungia visą A. Sutkaus kūrybą, įamžintą „Kasdienybės archyvų“, „Žmogaus dienoraščių“, „Basų kojų nostalgijos“ ir kituose fotografijų cikluose. Svarbiausią savo darbų temą ir kartu fotografijų ciklo pavadinimą – „Lietuvos žmonės“ – A. Sutkus apibrėžė pačioje kūrybinio kelio pradžioje, o žmogiškumo, kaip neabejotinos vertybės, išaukštinimas liko visos menininko kūrybos esmė.

Nenuostabu, kad gausų autoriaus kūrybos archyvą vis iš naujo atranda ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kuratoriai, leidėjai, jo darbai saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose, o prancūzai A. Sutkui dėkingi už nepaprastą rašytojo J.-P. Sartreʼo kelionės po Nidos kopas fotografijų kolekciją, padariusią įtaką ir prancūzų skulptūrai – pagal vieną A. Sutkaus darytų J.-P. Sartreʼo fotografijų rašytojui buvo sukurtas paminklas, šiuo metu stovintis Paryžiuje šalia Nacionalinės bibliotekos. 

Fotografo indėlis į Lietuvos kultūrą neliko nepastebėtas ir kino kūrėjų. Didžiąją gyvenimo dalį kitoje objektyvo pusėje praleidusį menininką jau kurį laiką seka operatoriaus akis, fiksuojanti įvairias jo gyvenimo akimirkas. Dokumentinis filmas, kurio gamybos darbai jau pradėti, nėra pirmasis, kuriame bandoma įamžinti A. Sutkų. 1969 metais filme „Akimirkos“ žymaus kūrėjo portretą sukūrė kino meistrai Zacharijus Putilovas ir Vytenis Imbrasas.

„A. Sutkaus indėlis į Lietuvos ir pasaulio fotografiją – milžiniškas, todėl šiame dokumentiniame filme po beveik 50-ies metų norime dar kartą pažvelgti į šį iškilų menininką“, – teigia prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Tikimasi, kad naująjį filmą žiūrovai galės išvysti jau 2018 metais. 

Informacija: www.artbox.lt 
Nuotraukoje: Antanas Sutkus

Startavo "Kino fondo" naujovė - lietuvių audiovizualinių kūrinių duomenų bazė "INFONDAS"

Audiovizualiniame sektoriuje nuolat naujoves diegianti AVAKA sukūrė savotiškus kūrinių namus internete – ateities virtualiąją biblioteką, kurioje bus pasiekiama informacija apie visus registruotus kūrinius.

Informacinė medžiaga apie lietuvių audiovizualinius kūrinius iki šiol buvo gana padrika, ir norint ją rasti, tekdavo naršyti per įvairias svetaines, teikti užklausas kūrėjus atstovaujančioms organizacijoms.

Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA nusprendė palengvinti prieigą prie informacijos. Dabar tam pakaks kelių klavišų paspaudimo.

Kūrinio pavadinimas, autoriai, dalyviai, pagaminimo metai, trukmė ir kita informacija bus įtraukta į „INFONDO“ bazę ir supaprastins šių dalykų pasiekiamumą žmonėms, kurie domisi audiovizualine rinka, galbūt ieško kūrinio teisių turėtojo tam, kad galėtų kreiptis ir gauti leidimą panaudoti kūrinį ar jo ištrauką teisėtu keliu.

„Jau kurį laiką gyvuojantis „Kino fondas“ yra AVAKA inicijuota kūrinių platforma. Siekiame, kad ilgainiui „Kino fondas“ taptų savotiška virtualia biblioteka. Jau dabar šioje platformoje galima ne tik peržiūrėti bemaž 300 lietuviškų filmų, tačiau ir rasti išsamią informaciją apie juos. AVAKA nėra biurokratinė organizacija, siekiame, kad ji būtų aktyvi audiovizualiniame sektoriuje, todėl nuolat ieškome būdų, kaip tobulinti platformą, kad ji taptų naudinga ir įdomi įvariais kampais, įvairiai publikai, ypatingai filmais besidomintiems žmonėms“,  – kalbėjo AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.


AVAKA PERSIKELIA Į NAUJAS PATALPAS

Informuojame, kad nuo 2017 m. kovo 1 d. persikraustome į naujas patalpas, esančias Naugarduko g. 3, 4-as aukštas, Vilnius.

Iškilus klausimų, kreipkitės: info@avaka.lt. arba Tel. +370 620 52 877

"Kino pavasaris" su lietuviškų filmų gausa jau ne už kalnų


Kovo 23 d. – balandžio 6 d.  pavasarį pasitinkantis kino festivalis „Kino pavasaris“ džiugins lietuviško kino gausa. 

Lietuviško kino programoje išvysite lietuvių režisierių: Andriaus Blaževičiaus („Šventasis“), Audriaus Stonio („Moteris ir ledynas“), Karolio Kaupinio („Budėjimas“), Gedimimo Šiaulio („Kaukai“), Kamilės Milašiūtės („Motinos diena“), Tomo Ramanausko („Po mirties prieš pragarą“), Linos Lužytės („Palaukit mūsų“), Rimanto Oičenkos „Holivudas pasiūlė per mažai“ filmus, bei Živilės Gallego prodiusuotą „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalba“ filmą. 

Studentų konkursinėje programoje pamatyti galėsite Saulės Bliuvaitės („Gyvenimas yra gražus ir niekada nesibaigia“), Vismantės Ruzgaitės („Kosminis triušis“), Ievos Lukauskaitės („Mažoji elegija“), Julijos Paškevičiūtės („Pasivaikščiojimas augalų pasaulyje“), Emilijos Juzeliūnaitės („Pokalbiai“), Ievos Šakalytės („Tulpių nėra“) filmus.

Programoje „Lietuviai svetur“ bus rodomi Elvinos Nevardauskaitės („Atmink iš molio esi“),  Gerdos Paliušytės  („Troškimas, kad pavyktų”) filmai. 

Taip pat pirmą kartą Lietuvos kino teatruose bus parodytas Douglaso Gordono filmas „Neturėjau kur eiti“. Tai istorija apie lietuvių kilmės JAV kino kūrėją Joną Meką. 

Festivalio metu vyks ne tik lietuviško bei kino iš viso pasaulio peržiūros, bet ir aštuntus metus organizuojama tarptautinė „Meeting Point – Vilnius“ (Balandžio 4 – 6 d.) konferencija, kurioje kino industrijos atstovai iš viso pasaulio dalinasi patirtimi, dalyvauja uždarose kino peržiūrose ir Europos kino forume.

Festivalio programą rasite čia >>>

Įteikti 89-ieji "Oskarų" apdovanojimai


Interneto platybės lūžta nuo komentarų dėl 89-uosiuose „Oskarų“ apdovanojimuose klaidingai įteikto geriausio filmo apdovanojimo.  Los Andžele vykusiuose kino apdovanojimuose už geriausio filmo kategoriją per klaidą įteiktas apdovanojimas 14 kategorijų nominuotam filmui „Kalifornijos svajos“ (rež. Damien Chazelle), o ne tikrajam laimėtojui – „Mėnesiena“ (rež. Barry Jenkins). Šiam filmui taip pat įteikti geriausio antraplanio aktoriaus (Mahershala Ali) bei geriausiai adaptuoto scenarijaus apdovanojimai.

Režisieriaus Damien Chazzelle miuziklui „Kalifornijos svajos“ įteikti 6 apdovanojimai: geriausia kinematografija, geriausias režisierius, geriausias muzikinis takelis (muzikos autorius Justin Hurwitz), geriausia originali daina („City of Stars“), geriausia scenografija, geriausia pagrindinio vaidmens aktorė (Emma Stone).

Drama „Mančesteris prie jūros“ (rež.  Kenneth Lonergan ) apdovanota už geriausią pagrindinio aktoriaus  (Casey Affleck) vaidmenį bei geriausią originalų scenarijų.

Režisieriaus Mel Gibson istorinė drama „Pjūklo ketera“ apdovanota už geriausius garso efektus bei geriausią montažą.

Kiti apdovaojimai: 
Geriausia antraplanė aktorė – Viola Davis, „Tvoros “, rež.  Denzel Washington
Geriausias animacinis filmas – „Zootropolis“, rež. Byron Howard, Rich Moore, Clark Spencer
Geriausias ilgametražis dokumentinis filmas – „O.J. Pagaminta Amerikoje“, rež. Ezra Edelman,  Caroline Waterlow 
Geriausias trumpametražis dokumentinis filmas – „Baltieji šalmai“, rež. Orlando von Einsiedel,  Joanna Natasegara 
Geriausias filmas užsienio kalba – „Komivojažierius“, rež. Asghar Farhadi, Iranas
Geriausias makiažas ir šukuosena – „Savižudžių būrys“, rež.  David Ayer
Geriausi specialieji efektai – „Atvykimas“, rež. Denis Villeneuve
Geriausi vaizdo efektai – „Džiunglių knyga“, rež.  Jon Favreau
Geriausias kostiumų dizainas  –  „Fantastiniai gyvūnai ir kaip juos rasti“, rež. David Yates
Geriausias trumpametražis animacinis filmas – „Piper“, rež. Allan Barillaro
Geriausias veiksmo trumpametražis filmas – „Dainuok“, rež. Christophe Lourdelet, Garth Jennings

Plačiau apie apdovanojimus skaitykite: http://oscar.go.com/winners/ 
Nuotraukoje: Mahershala Ali, „Mėnesiena“ 
Fotografas - Getty