"Kino fondas" išsiaiškino, kam rūpi lietuviškas kinas


Lietuvoje nuo 2015-ųjų veikianti tiek archyvinių, tiek naujų lietuviškų filmų platforma „Kino fondas“ vis labiau populiarėja tarp žmonių, kurie filmus žiūri tik legaliai. Tačiau inicijuota apklausa rodo, kad vis dar nemažai tokių, kurie ne tik nenori mokėti už kino teatro bilietą, bet ir nesinaudoja legaliai veikiančia nemokama kino filmų platforma, o piratauja nelegaliose interneto svetainėse.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko susidomėjimo lietuvišku kinu tyrimą skirtinguose šalies regionuose, iš viso 65-iuose taškuose. Buvo apklausta 1015 skirtingo išsilavinimo ir socialinio statuso žmonių nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Apklausa parodė, kad šiais laikais kino filmus žmonės dažniausiai žiūri namuose, per televizorių, - taip atsakė net 68 procentai respondentų ir tik 9 procentai teigė filmus žiūrintys kino teatruose. Be to, didelė dalis jų nežiūrės filmo, jei jo patrauklumo ir bilieto kainos santykis nebus lygiavertis. Kaina lemia apsisprendimą, ir jei ji per aukšta – 36 procentai žmonių seanso kino teatre tiesiog atsisako.  

Lietuviškus filmus kino teatruose apklaustieji žiūri rečiau nei kartą per metus, tokių buvo net 39 procentai. Didmiesčiuose rezultatai džiugina labiau: žmonės apsilanko kino teatre dažniau nei kartą per tris mėnesius.

Televizija – išeitis lietuviškų filmų mėgėjams: 85 procentai jų renkasi tautinę produkciją rodančią LRT ir jos mediateką (14 proc.), penktadalis lietuvišką filmą mėgsta pasižiūrėti kino salėse, 4 procentai renkasi kinofondas.lt interneto svetainę, leidžiančią peržiūrėti bene 300 lietuviškų filmų nešiojamame kompiuteryje arba atsisiuntus mobiliąją aplikaciją į išmanųjį telefoną ar planšetę.

„Kokį tik prisimintum lietuviško vaidybinio filmo pavadinimą iš savo vaikystės – jis bus šioje platformoje. Yra ir istorinių dokumentinių filmų, pavyzdžiui „Achilo kulnas“, pasakojantis apie Arvydo Sabonio ir „Žalgirio“ debiutą 1986 metų Europos čempionų taurės turnyruose. Visus šiuos filmus galima pasižiūrėti nemokamai bet kur, kur esi tuo metu. Taip pat „Kino fondas“ kaupia  filmus, pasirodžiusius pastaraisiais metais. Vienas tokių – Algimanto Puipos „Edeno sodas“. Kai kurie naujausi filmai turi peržiūros mokestį, bet jis yra visai menkas – nuo 1,49 iki 2,49 euro, – pasakojo projektą vykdančios Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas.

Tačiau nors „Kino fondas“ išties suteikia platų spektrą įvairaus žanro filmų bei galimybę juos išvysti legaliai, bent 25 procentai apklaustųjų prisipažino kartais ieškantys filmų internete nelegaliai. 

„Mano nuomone, tai yra tiesiog dėl nežinojimo. Kitu atveju, jei tu turi didžiulę legalią kino filmų platformą, kurioje dauguma filmų – nemokami, vargu ar ieškosi kito, piratinio varianto, – sakė D. Vaitiekūnas. – Projektu „Kino fondas“ mes kaip tik ir siekiame mažinti internetinį piratavimą, skatiname žiūrovus su lietuviška produkcija susipažinti legaliai, suteikiant „streaming“ galimybę.“

 Projektas yra dalinai finansuojamas iš Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos administruojamos kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos.

Nuotraukoje: Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas
Fotografas: Rytis Šeškaitis